kuduliuoti

kùduliuoti, -iuoja, -iavo, kuduliúoti, -iúoja, -iãvo 1. intr. greitai eiti, bėgti: Žiūrau – jau ji kùduliuoja į Vilkaviškį Gs. Kur tu, bobuk, kùduliuoji? Alk. Boba kuduliúoja per kalną Vlk. Ko taip kuduliuoji? Tl. Paskum jį, šokinėdamas per balas, kuduliavo nedidelis, trumpakojis šuo P.Cvir. Vaikas kùduliuoja, net padai rūksta Alk. Avys jau kùduliuoja namo Ig. Šuniukas turėjo gerai kuduliuoti, kad neatsiliktų Mš. Vaikinas įsikabino bėriui į karčius ir kuduliuoja (joja) į lauką rš. 2. intr. ristis, riedėti: Vaikai kuduliúoja nuog kalno Vlk. Akmuo nuog kalno kuduliav[o] Vlk. 3. refl. raičiotis, vartytis: Vaikai, ar neisit į vidų, ką ten kùduliuojatės po šiaudus! Šmk. Gulėk ramiai, nesikùduliuok! Stak. 4. intr. krypčioti į šalis, virtuliuoti: Per duobes vežimas taip kùduliuoja, kad vos neužvirsta Žvr. 5. intr. kunkuliuoti: Vanduo kùduliuoja, kaip verda, kad kunkulas šoka J. 6. tr. purtyti, kratyti, tąsyti: Kad greibė už galvos, kai ėmė plaukus kùduliuoti! Tv. Ans kùduliuoja (peša, runtin) už plaukus J. Kad aš ją nutvėręs ėmiau kùduliuoti! Skr. Nekùduliuok patalus – plunksnos nusikratys Gs. | Vėjas sugriebė šiaudų pluoštą ir kùduliuoja (ritina) par lauką Rs. 7. tr. Šk taršyti, velti, draikyti: Vaikas kùduliuoja linus J. 8. intr. plaikstytis, draikytis: Lekia Keistutis …, net širmio karčiai tiktai kuduliuoja A1885,149. 9. refl. pakulotis, plūšyti (apie linus): Skadulos linų kùduliuojas – pakulėjas, į pakulas virsta, besimėčiodami (linai) suplūšojas J. 10. tr. vynioti, vyturti, vystyti: Ne valgyt davė mergaitei, bet kùduliuoja Kt. 11. tr. supti (ant rankų): Kai tik suzurgė kiek – tuoj čiumpa tą vaikelį iš lopšio ir valiai kùduliuoti Vl. \ kuduliuoti; apkuduliuoti; atkuduliuoti; iškuduliuoti; nukuduliuoti; pakuduliuoti; parkuduliuoti; prikuduliuoti; sukuduliuoti